DIENOS ŠVENTASIS - Šv. Ansgaras (Oskaras)

 

Vasario 3 d.  – Šv. Ansgaras (Oskaras), vyskupas - laisvas minėjimas

 

Iz 52,7

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną.

 

Korbijos (Corbie), garsios frankų abatijos vienuolis, Ansgaras apie 823 m. buvo pasiųstas į Saksoniją į Naujosios Korbijos vienuolyną, kuris jam pasitarnavo kaip atramos punktas iš kurio rengė misijas į „Šiauriečių“ – Normanų kraštus, pirma į Daniją, po to į Švediją. Ansgaras vykdė šį nelengvą užmojį būdamas Hamburgo (811 m.), po to Bremeno vyskupu, ir popiežiaus legatu visoms Skandinavijos šalims. Galima sakyti jis buvo „apaštalas išore, vienuolis vidumi“. Nors jo veiklos rezultatai buvo menki, jis niekada nenuleido rankų. Ansgaras yra pavyzdys tiems, kurie sėja Dievo žodį nematydami sėkmės, tik iš tolo parengia ateitį; skausmingoje savo vienatvėje jie tikriausiu būdu pasodina Bažnyčios daigus, gyvenimu dalyvaudami išganomajame Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinyje. Ansgaras mirė 865 m. Bremene.

 

Iš Vatikano II Susirinkimo dekreto dėl Bažnyčios misijinės veiklos Ad Gentes

Skelbdamas tautoms Evangeliją, su pasitikėjimu teaiškina jis savo atstovaujamo Kristaus slėpinį, iš jo semdamasis drąsos kalbėti, kaip reikia, ir nesigėdydamas kryžiaus papiktinimo. Sekdamas ramiu ir nuolankiaširdžiu savo Mokytoju, teparodo jo jungą esant švelnų, o naštą lengvą. Teliudija savo Viešpatį tikrai evangeliniu gyvenimu, didžia kantrybe, ištverme, švelnumu, neveidmaininga meile, esant reikalui, pasirengęs net pralieti savo kraują. Jis mels Dievą jėgos ir tvirtybės, kad įsitikintų, jog ilgas sielvarto ir kraštutinio neturto išbandymas neša gausų džiaugsmą.

 

MALDA

Dieve, užtariant šventajam vyskupui Ansgarui, kurį siuntei daugelio tautų apšviesti, leisk ir mums nuolat gyventi tavo tiesos šviesoje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Komentarai