Vasario 3 d. – Šv. Ansgaras (Oskaras), vyskupas - laisvas minėjimas
Iz 52,7
O
kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas
ramybę, nešdamas gerąją naujieną.
Korbijos
(Corbie), garsios frankų abatijos vienuolis, Ansgaras apie 823 m. buvo pasiųstas į Saksoniją į Naujosios
Korbijos vienuolyną, kuris jam pasitarnavo kaip atramos punktas iš kurio rengė
misijas į „Šiauriečių“ – Normanų kraštus, pirma į Daniją, po to į Švediją.
Ansgaras vykdė šį nelengvą užmojį būdamas Hamburgo (811 m.), po to Bremeno
vyskupu, ir popiežiaus legatu visoms Skandinavijos šalims. Galima sakyti jis
buvo „apaštalas išore, vienuolis vidumi“. Nors jo veiklos rezultatai buvo
menki, jis niekada nenuleido rankų. Ansgaras yra pavyzdys tiems, kurie sėja
Dievo žodį nematydami sėkmės, tik iš tolo parengia ateitį; skausmingoje savo
vienatvėje jie tikriausiu būdu pasodina Bažnyčios daigus, gyvenimu dalyvaudami
išganomajame Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinyje. Ansgaras mirė 865 m.
Bremene.
Iš Vatikano II
Susirinkimo dekreto dėl Bažnyčios misijinės veiklos Ad Gentes
Skelbdamas
tautoms Evangeliją, su pasitikėjimu teaiškina jis savo atstovaujamo Kristaus
slėpinį, iš jo semdamasis drąsos kalbėti, kaip reikia, ir nesigėdydamas
kryžiaus papiktinimo. Sekdamas ramiu ir nuolankiaširdžiu savo Mokytoju,
teparodo jo jungą esant švelnų, o naštą lengvą. Teliudija savo Viešpatį tikrai
evangeliniu gyvenimu, didžia kantrybe, ištverme, švelnumu, neveidmaininga
meile, esant reikalui, pasirengęs net pralieti savo kraują. Jis mels Dievą
jėgos ir tvirtybės, kad įsitikintų, jog ilgas sielvarto ir kraštutinio neturto
išbandymas neša gausų džiaugsmą.
MALDA
Dieve,
užtariant šventajam vyskupui Ansgarui, kurį siuntei daugelio tautų apšviesti,
leisk ir mums nuolat gyventi tavo tiesos šviesoje. Prašome per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą