Vasario 8 d. – Šv. Jeronimas Emilijanis, kunigas - laisvas
minėjimas
Tob 12, 8-9
Melstis
ir pasninkauti yra gera, bet geriau negu tai – išmalda ir teisumas. Truputis su
teisumu yra geriau, negu perteklius su nedorumu. Geriau duoti išmaldą, negu
krauti auksą, nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes.
Jeronimas Emilijanis gimė Venecijos patricijų šeimoje. Iš
pradžių jis pasirinko kareivio karjerą ir gyveno gana palaidą gyvenimą. Būdamas
25 metų pateko į nelaisvę. Kalinamas jis atsigręžė į Viešpatį ir nusprendė
pasišvęsti tarnystei vargingiausiems. 1528 m. Venecijoje siautęs maras
Jeronimui suteikė progą herojiškai dovanoti save kenčiantiems Jėzaus Kristaus
nariams. Nuo tol jis ėjo pagelbėti bet kokio vargo slegiamiems, bet su ypatinga
meile jis rūpinosi našlaičiais. Kaip tėvas ir globėjas jis juos suburdavo
namuose, kur jie mokydavosi amato ir gaudavo solidų katechetinį ugdymą. Šitaip
susikūrė Vargšų tarnų draugija, kuri tapo Regulinių Somaskos dvasininkų
kongregacija; Somaskos mieste netoli Bergamo buvo šios kongregacijos centras.
Ten 1537 m. Jeronimas mirė nuo maro.
Iš šventojo Jeronimo
Emilijanio Laiškų broliams
Dievas
yra mūsų tikslas, visokių gėrybių versmė, todėl mes privalome, kaip tatai
kartojame savo maldoje, pasikliauti tik juo ir niekuo kitu. O mūsų gerasis
Viešpats, norėdamas sustiprinti jūsų tikėjimą (be kurio, pasak Evangelisto,
Kristus negali padaryti daugybės stebuklų) ir išklausyti jūsų maldą, paliepė
jums globoti vargšus, engiamuosius, kenčiančiuosius, išvargusiuosius, visų
paniekintuosius ir tuos, su kuriais aš, jūsų vargšas, mylimas ir brangus tėvas,
negaliu būti kūnu, bet tik ne dvasia. Dievas nori jus išbandyti it auksą
krosnyje. Mat ugniai sunaikinus metalo šlakus, palieka grynut grynas auksas,
kurio vertė jau pakilusi. Dievas panašiai elgiasi su šauniuoju tarnu, kuris
turi viltį ir bandomas lieka jam ištikimas. Dievas jį palaiko ir už tai, ką jis
paliko dėl jo meilės, šiame gyvenime atlygina šimteriopai, o būsimajame
suteikia amžinąjį gyvenimą.
MALDA
Dieve,
gailestingasis Tėve, tu šventąjį Jeronimą pašaukei būti našlaičių globėju ir
tėvu; jam užtariant, padėk mums išsaugoti įsūnystės malonę, kuri leidžia
vadintis ir būti tavo vaikais. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą