DIENOS ŠVENTASIS - Šv. Paulius Mikis

Vasario 6 d.  – Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, kankinai - privalomas minėjimas

 

Gal 2, 19-20

Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus.

 

Sekdami šv. Pranciškaus Ksavero pėdomis vienuoliai Jėzuitai ir Pranciškonai toliau skelbė Gerąją Naujieną Japonijoje, ir krikščionybė giliai įsišaknijo toje šalyje. Tačiau 16 a. pabaigoje Japonijoje vyko reikšmingi politiniai pokyčiai. Politinė valdžia siekė suvienyti šalį ir apriboti įtaką iš užsienio. Krikščionybė buvo palaikyta atvežtine svetimybe. 1587 m. misionieriai ištremiami, krikščionybė uždraudžiama. Krikščionys pereina į pogrindį. Po dešimties metų kyla dar žiauresnis persekiojimas. 1597 m. vasarį suimami 26 krikščionys: tai misionieriai europiečiai – jėzuitai ir pranciškonai, bet taip pat ir vienuoliai japonai – Paulius Mikis, 1586 m. įstojęs į Jėzaus Draugiją pirmasis jėzuitas japonas, su užsidegimu skelbęs Evangeliją; sulaikyta ir 17 krikščionių japonų pasauliečių: tai katechetai, vertėjai, du gydytojai ir net vaikai: vienuolikametis Liudvikas ir trylikametis Andriejus. Žiauriai kankinami, jie giesme liudijo Kristų. Mirė nukryžiuoti ant kalvos esančios netoli Nagasakio miesto.

 

Iš Pasakojimo apie šventojo Pauliaus Mikio ir jo bendražygių kankinystę,

kurį parašė jo amžininkas

Kai jie buvo iškelti ant kryžių, tiesiog neįtikėtina atrodė jų kantrybė, ir ją išlaikyti visi pakaitomis juos drąsino, tai tėvas Pasijus, tai tėvas Rodrigesas. Tėvas komisaras visą laiką stovėjo nejudėdamas, pakėlęs akis į dangų. Mūsų brolis Paulius Mikis, matydamas, kad jo „sakykla“ yra garbingesnė už bet kurią kitą, kurioje jis kada nors stovėjo, šalia esantiems ėmė liudyti esąs japonas, jėzuitas, mirštąs už Evangeliją, kurią skelbė, ir dėkojąs Dievui už tokią nepaprastą malonę. Paskui jis pasakė tokius žodžius: „Kadangi priėjau šią gyvenimo akimirką, manau, niekas iš jūsų nepamanys, kad imsiu nuolaidžiauti tiesos sąskaita. Todėl jums pareiškiu, kad nėra kito kelio į išganymą kaip tas, kuriuo eina krikščionys. Jis mane moko atleisti priešams ir visiems įžeidėjams, todėl aš laisva valia atleidžiu karaliui bei visiems mano mirties kurstytojams ir juos meldžiu, kad jie savo noru pasikrikštytų krikščionių krikštu.“ Galop keturi budeliai iš makščių ėmė traukti ietis (tokios Japonijoje įprastos). Išvydę tą siaubingą vaizdą, tikintieji suriko: „Jėzau, Marija!“, ir graudus verksmas nuaidėjo iki pat dangaus. O budeliai iškart kiekvieną iš jų nudūrė vienu arba dviem dūriais.

MALDA

Dieve, visų šventųjų tvirtybe! Tu palaimintąjį Paulių ir jo draugus pašaukei kryžiaus keliu į amžinąjį gyvenimą; jiems užtariant, padėk ir mums iki mirties tvirtai laikytis šventojo tikėjimo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.