DIEVO ŽODIS
Pr 22, 1–2. 9a. 10–13.
15–18
Tada
Dievas kalbėjo: „Paimk savo sūnų, savo vienturtį, kurį tu myli, Izaoką, nuvyk į
Morijos žemę ir ten, ant kalno, kurį tau parodysiu, jį paaukok, kaip deginamąją
auką“.
Rom 8, 31b–34
Jei
Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet
atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!
Mk 9, 2–10
Petras
ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. pastatykime tris palapines: vieną
tau, antrą Mozei, trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo
persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas:
„Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“
BAŽNYČIOS ŽODIS
Iš šventojo popiežiaus
Leono Didžiojo Pamokslų
Šiuo
atsimainymu pirmiausia buvo siekiama, kad mokiniai širdyse nepasipiktintų
kryžiumi ir kad savo noru prisiimtos kančios pažeminimai nesutrikdytų tikėjimo
tų, kuriems buvo apreikšta paslėptos garbės didybė. Tačiau Apvaizda nė kiek ne
mažiau rūpinosi sustiprinti šventosios Bažnyčios viltį, idant visas Kristaus
kūnas pažintų, kokiu perkeitimu būsiąs apdovanotas, ir jo nariai galėtų tikėtis
dalyvausiantys garbėje, kuri pirmiausia apšvietė jų Galvą.
MALDA
Dieve,
įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, prabilk į mūsų sąžines, nuskaidrink
dvasios žvilgsnį, kad galėtume išvysti dangiškąją tavo garbę ir ja džiaugtis.
Komentarai
Rašyti komentarą