Jer 18, 18–20 – Atkreipk į mane, Viešpatie, dėmesį:
išgirsk, ką šneka mano priešai! Kas gi už gera blogu atsiteisia? O jie man
iškasė duobę. Atmink, kaip stovėdavau tavo akivaizdoj, kad juos užtarčiau ir tavo
rūstybę nuo jų nukreipčiau“.
Mt 20, 17–28 – Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų,
bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį.
BAŽNYČIOS ŽODIS
Iš šventojo vyskupo
Augustino Psalmių aiškinimų
Kiekvienas
krikščionis pripažįsta, kad čia kalbama apie jų Vadovą. Mat dienai krypstant
vakarop Viešpats ant kryžiaus atidavė savo gyvybę, kad vėl ją susigražintų; jis
ją atidavė savo noru. Tačiau ir mes ant kryžiaus esame atvaizduoti. Kas gi buvo
prikalta prie kryžiaus, jei ne tai, ką jis gavo iš mūsų? Ir ar gali taip būti,
kad Dievas Tėvas kada nors paliktų ir apleistų savo vienatinį Sūnų, kuris su
juo yra vienas Dievas? Vis dėlto prikaldamas prie kryžiaus mūsų silpnumą, kur,
pasak Apaštalo, mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, jis šaukė
žmogaus balsu, tokiu kaip mūsų: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?
MALDA
Dieve,
amžiais meilingai globok visą Bažnyčią; savo malone kiekvieną žmogų atitrauk
nuo visko kenksmingo ir kreipk į išganymo kelią, nes be tavęs mirtingieji
suklumpa. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą