DIENOS ŠVENTASIS - Apreiškimas Marijai

Kovo 25 d. – VIEŠPATIES APREIŠKIMAS ŠVC. MERGELEI MARIJAI - Iškilmė

 

DIEVO ŽODIS

Iz 7, 10–14; 8, 10

štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų; jį suteiks jam vardą Emanuelis, tai reiškia: 'Dievas su mumis.

Žyd 10, 4–10

Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!

Lk 1, 26–38

Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei

 

Lygiai devyniems mėnesiams likus iki Jėzaus gimimo, švenčiame Viešpaties Apreiškimą Marijai ir jo Įsikūnijimą. Mergelė Marija labai intymiai susijusi su šiuo įvykiu, per kurį tapo Dievo Motina. Dėl šios priežasties Apreiškimas ilgą laiką buvo laikomas Mergelės Marijos švente. Tačiau pradžioje tai buvo Viešpaties Apreiškimas, ir reforma po Vatikano II Susirinkimo grąžino šį terminą, nes būtent Žodis, tapęs kūnu, iš tiesų yra šventimo šerdis. Akimirka, kai Dievo Sūnus tapo žmogumi Mergelės Marijos įsčiose, šią dieną ypač patraukia dėmesį kontempliuojant ir Kristų, ir jo Motiną. Ateidamas į pasaulį, Kristus pakluso Tėvui, sakydamas: „Štai ateinu vykdyti tavo, o Dieve, valios“ (Žyd 10, 7). Savo ruožtu Marija aidu atsiliepė į šį pareiškimą, tardama angelui: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Šiuo pavyzdiniu tikėjimo aktu ji priima Kristų ir pradeda švelniai jį nešioti savo kūne. Apreiškimas taip pat teikia progą kuo labiausiai džiaugtis, nes Įsikūnijime dėl Atpirkimo apibendrinamas Dievo meilės planas žmonėms, jame jau yra visos žmonių giminės sudievėjimo Bažnyčioje užuomazga. Ši šventė dažniausiai pasitaiko gavėnios metu. Tačiau kai kovo 25 d. išpuola Didžiąją savaitę ar Velykų aštuondienį, šventė keliama į pirmadienį po Atvelykio.

 

BAŽNYČIOS ŽODIS

Iš šventojo Bažnyčios Mokytojo Anzelmo Kenterberiečio raštų

Nuostabiai aukšta, didinga padėtis, į kurią iškeltą Mariją kontempliuoju! Niekas neprilygsta Marijai, niekas kitas, vien tik Dievas didesnis už Mariją. Dievas savo Sūnų, kurį vieną, sau lygų, iš savo širdies gimusį mylėjo kaip save patį, davė Marijai, ir iš Marijos padarė sau Sūnų, ne kitą, bet tą patį, kad iš prigimties būtų vienas ir tas pats bendras Dievo ir Marijos Sūnus. Visos būtybės yra Dievo sukurtos, o Dievas iš Marijos yra gimęs. Dievas visa sukūrė, o Marija Dievą pagimdė. Dievas viską padarė: jis save iš Marijos padarė ir taip visa, ką buvo padaręs, atnaujino. Tas, kuris galėjo viską iš nieko padaryti, nenorėjo tų pažeistų dalykų perdaryti kitaip, kaip tik pirmiau tapęs Marijos Sūnumi. Taigi Dievas yra sukurtų dalykų Tėvas, o Marija – atkurtų dalykų Motina, Dievas yra visų dalykų sudarymo Tėvas, o Marija – visų atnaujinimo Motina. Nes Dievas pagimdė Tą, per kurį visa kas atsirado, o Marija pagimdė Tą, per kurį visa yra išgelbėta. Dievas pagimdė Tą, be kurio visiškai nieko nėra, o Marija pagimdė Tą, be kurio niekas nėra visiškai gera. O! tikrai „Viešpats su tavimi“, kuriai Viešpats davė, kad visa kūrinija tiktai tau būtų skolinga už buvimą su Juo.

 

MALDA

Dieve, tavo valia amžinasis Žodis prisiėmė žmogaus kūną iš Mergelės Marijos, idant mus atpirktų; leisk tapti jo dieviškosios prigimties dalininkais visiems, kurie jį tiki esant tikrą Dievą ir tikrą žmogų. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.