Kovo 8d. – Šv.
Dievo Jonas, vienuolis - laisvas minėjimas
DIEVO
ŽODIS
1Jn 3,18
Vaikeliai,
nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.
Šv. Dievo Jonas
(1495–1550) gimęs
Portugalijoje, Jonas 40 metų gyveno labai įvairų gyvenimą: buvo piemeniu,
kareiviu, elgeta, kalinių prižiūrėtoju Maroke, religinių knygų pardavėju
Gibraltare. Vienas šv. Jono Aviliečio pamokslas nukreipė jį į tobulesnį
gyvenimą. Tačiau dėl naujojo uolumo Jonas buvo palaikytas kvailiu ir uždarytas
į psichiatrijos ligoninę. Visa, ką jis patyrė ir iškentėjo, paskatino būti geru
ir gailestingu varguoliams. 1540 m. Jonas apsistojo Grenadoje ir įkūrė
ligoninę, kuri tapo naujos – Šventojo Dievo Jono medicinos brolių – vienuolijos
pagrindu. Mirdamas jis sakė: „Tebeturiu tris priežastis krimstis: savo
nedėkingumą Dievui; skurdą, kuriame palieku vargšus, ir skolas, kurių
prisidariau, kad juos palaikyčiau.“ Šv. Dievo Jonas yra ligonių ir ligoninių
globėjas.
Iš šventojo Dievo Jono
biografijos
Pradėjo
surinkdamas apleistus žmones į mažą namelį šalia turgaus. Dykai gaudavo
neparduotą žuvį, tad galėjo išsimaitinti – tapo geru žuvienės specialistu.
Vakarais eidavo gatvėmis ant nugaros užsimetęs krepšį bei pasikabinęs du
katilus ir šaukdavo: „Ar kas nors pats sau norėtų padaryti gera?! Mano broliai,
dėl Dievo meilės, darykite gera patys sau!“ Taip atsirado itališkas ligoniais
besirūpinančios vienuolijos vardas: „Fatebenefratelli“. Neragino pirmiausia
pasirūpinti kitais, o „daryti gera sau“. Tikrą meilę parodo ne turtingas
vargšui, o vargšas vargšui – tas, kuris suprato esąs vargšas, nepaisant savo
turtų, kurie jam duoti „įsigyti lobį danguje“ darant žemėje gera. Geradarių
dėka namus galėjo padidinti. Ligonius išskirstė pagal ligas, apatinį aukštą
palikdamas keleiviams ir elgetoms. Tuo tarpu kitose ano meto ligoninėse visi
ligoniai buvo paliekami kartu, net ant vienų gultų. Jono ligoninė išsiskyrė ir
savo švara. Ne veltui kai kurie jį vadina modernios ligoninės pradininku. Jei
iš pradžių Joną dar pavadindavo kvailu, tai netrukus jam prigijo šventojo
vardas. Jį pradėjo globoti vienas aukštas Grenados dvasininkas. Davė ir naują
vardą: Dievo Jonas. Šis tik atsakė: „Jei Dievui patinka…“ Rūpindamasis
ligoniais, Jonas visuomet stengėsi padėti ir jų dvasiai, sakydamas: „Per kūnus
prie sielų“, ir todėl kviesdavo į savo ligoninę uolesnius kunigus.
MALDA
Dieve,
šventajam Jonui suteikęs jautrią ir gailestingą širdį, leisk ir mums artimo
meilės darbais pelnyti išrinktųjų draugystę Tavo viešpatijoje. Prašome per mūsų
Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą