Kovo 17 d. –
Šv. Patrikas, vyskupas – laisvas minėjimas
DIEVO
ŽODIS
1Pt 4,11
Jei
kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip
Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė
Dievui.
Anglų-romanų
kilmės šv. Patrikas šešiolikos metų
buvo kaip belaisvis išvežtas į Airiją. Po šešerių metų jam pavyko pabėgti ir
tapti kunigu. Apie 432 m. Patrikas konsekruotas vyskupu Galijoje ir sugrįžo į
Airiją, kur įkūrė Bažnyčią pamokslaudamas, mokydamas, steigdamas bažnyčias,
vienuolynus, mokyklas, atversdamas karalius ir bardus. Jis garsėjo herojiška
drąsa, nusižeminimu ir gerumu. 461-aisiais – Patriko mirties metais – Airija
jau krikščioniška, čia nėra nė vieno kankinio, pastatyta labai daug vienuolynų.
Iš šventojo Patriko
biografijos
Šv.
Patrikas laikomas Airijos apaštalu, šios šalies globėju. Jo misija Airijoje
truko nuo 432 iki 461 metų. Nors pavienės krikščionių bendruomenės Airijoje
gyveno dar prieš šv. Patrikui atvykstant į Airiją, tačiau būtent šv. Patriko
veikla buvo impulsas plataus masto airių atsivertimui į krikščionybę. Šv.
Patrikas krikštijo airių žmones, kūrė vienuolynus, kurių nariai, skelbdami
Evangeliją, vėliau pasklido po visą Europą. Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air.
Naohm Padraig) gimė 385 (arba 390) metais romėnų užimtoje Britanijos dalyje. Sunku
atskirti tikrus istorinius faktus nuo vėliau paplitusių legendų apie šį
šventąjį. Patikimesnių faktų galima rasti tik jo paties paliktuose raštuose,
visų pirma „Išpažintyje“. Čia rašoma, kad jis anksčiau vadinosi Patricijumi
(dažnas romėniškas vardas) ir buvo Kaponijaus, romėnų karininko, tarnavusio
Britanijoje, sūnus. Beje, tėvas tarnavęs ir diakonu vietinėje katalikų
bendruomenėje. Taigi tikėtina, jog Patricijus buvo auklėjamas katalikiškai ir
didžiavosi savo tikėjimu bei išsilavinimu. Tačiau paauglystės sulaukusį
Patricijų pagrobė vergų medžiotojai ir išgabeno į dabartinę Ulsterio
provinciją, kur jaunuoliui teko ganyti gyvulius. Tikrai žinoma, kad popiežius
Celestinas I 432 metais pasiuntė Patriką į Airiją drauge su vyskupu Paladijumi
– palaikyti ten jau esančių krikščionių ir skleisti krikščionybę tarp vietinių
gyventojų. Po Paladijaus mirties Patrikas stojo į jo vietą, tapo Airijos vyskupu.
Keliavo po Airiją, krikštijo vietinius gyventojus, steigė vienuolynus,
mokyklas, bažnyčias. Patrikas atnešė į Airiją ne tik tikėjimą, bet ir mokslo
šviesą, prisidėjo prie raštijos plitimo. Manoma, kad šv. Patrikas mirė 461
metais, buvo palaidotas Daunpatrike (Olsteryje). Kovo 17-oji, kuri laikoma jo
mirties diena, tapo tradicine airių švente.
MALDA
Dieve,
Tu šventąjį vyskupą Patriką pasiuntei mokyti Airijos tautas garbinti Tave: dėl
jo nuopelnų ir užtarimo padėk visiems, kurie džiaugiasi esą krikščionys,
ištvermingai liudyti žmonėms, nuostabius Tavo darbus. Prašome per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą