Kovo 23 d. –
Šv. Turibijus Mongrovietis, vyskupas – laisvas minėjimas
DIEVO
ŽODIS
2Tim 1, 14
Sergėk
brangųjį turtą, padedamas Šventosios Dvasios, kuri gyvena mumyse.
Šv. Turibijus gimė Leono provincijoje Ispanijoje.
Tapęs teisės profesoriumi buvo paskirtas kaip pasaulietis vadovauti Grenados
inkvizicijos teismui. 1580 m. Pilypas II jam patikėjo Limos vyskupiją Peru. Jis
priėmė vyskupo šventimus ir išplaukė į Ameriką. Turibijus, bijojęs Dievo, o ne
žmonių, uoliai naujino Bažnyčią Peru, ypač naikindamas piktnaudžiavimus ir
papiktinimus dvasininkijoje ir gindamas vietinius gyventojus nuo ispanų
kolonistų. Jis mirė nuo ligos vieno pastoracinio vizito metu. Visas jo gyvenimas
– tai nuolatinė malda.
Iš šventojo vyskupo
Turibijaus biografijos
Turibijus
garsėjo savo tiesumu ir pareigos jausmu, Ispanijos Karalius Pilypas II jį labai
vertino. Popiežius Grigalius XIII paskyrė šį tylų pasaulietį Ciudad de Los
Reyes, vėliau pavadinto Lima, Peru, kuri jau lkuris laikas buvo Ispanijos
valdžioje, vyskupijos arkivyskupu. Tuo metu Peru buvę konkistadorai darė ką
norėjo – plėšė, skriaudė vietinius gyventojus; būdami krikščionys, rodė blogą
pavyzdį ten gyvenusiems indėnams ir pirmiesiems vergams, atvežtiems iš Afrikos.
Vietiniai buvo krikštijami jėga, religija prisidengiant siekiant pavergti
vargšus. Nors Turibijus ir priešinosi šiam paskyrimui, bet 1578 m. tapo
dvasininku, o 1580 m. buvo įšventintas. Ši situacija įkvėpė jam meilę ir aistrą
kovai už tikėjimą ir tiesą, kuri tęsėsi iki jo mirties. Nedelsdamas išplaukė į
Peru ir 1581 m. pasiekė savo vyskupiją Ciudad de Los Reyes, šiandieninę Limą,
Peru sostinę. Per 25 vyskupavimo metus įvykdė nemažai pastoracinių vizitų,
vietinių bažnyčios susirinkimų ir vyskupijos sinodų. Elgėsi griežtai su
dvasininkais, buvusiais konkistadorų įtakoje, suformavo naują dvasininkijos
kartą. Jis aplankė visus savo didžiulės vyskupijos rajonus ir pašalino iš
pareigų tuos, kurie skriaudė čiabuvius, plėšikavo. Vyskupas susidūrė su
didžiuliu pasipriešinimu, bet bažnytinę discipliną ir teisingumą laikui bėgant
atstatė. Jis pats išmoko vietinių kalbų, kad galėtų pats kalbėtis su vietiniais
gyventojais, išsekintais ir nuolankiais, dosniai dalino jiems išmaldas. Jo patvarkymu kunigai turėjo skatinti ir
padėti indėnams valgyti sėdint už stalo, miegoti lovose, gyventi kaip laisviems
žmonėms. Turibijus rūpinosi, kad atsirastų katekizmų ir maldaknygių vietinėmis
kalbomis; vykdė reevangelizaciją. Indėnai mylėjo savo vyskupą, kuris atsisakė
keliauti neštuvuose ir eidavo su jais kartu.
MALDA
Dieve,
Tu savo Bažnyčią papuošei šventojo vyskupo Turibijaus tiesos meile ir
apaštališkais darbais; suteik malonę, kad ir dabar nuolat augtų tavosios tautos
tikėjimas ir šventumas. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą