GAVĖNIOS AKIMIRKA - IV savaitės ketvirtadienis

DIEVO ŽODIS

Iš 32, 7–14

Ir Viešpats atsisakė blogybės, kurią savo tautai buvo grasinęs.

Jn 5, 31–47

Tie Raštai tikrai liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.

 

BAŽNYČIOS ŽODIS

Iš šventojo popiežiaus Leono Didžiojo Pamokslų

Tegu dabartinio gyvenimo veikla mūsų neužvaldo savo nerimu ar puikybe, kad neišblėstų mūsų pastangos iš visos širdies prilygti mūsų Atpirkėjui sekant jo meilės pavyzdžiu. Visa, ką jis veikė ir iškentėjo, buvo dėl mūsų išganymo, idant ir kūnas gautų tą galią, kurią turėjo Galva. Visų pirma, kai Dievas prisiėmė mūsų prigimtį, kai Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, argi bent vienas žmogus, išskyrus netikintį, liko atskirtas nuo jo gailestingumo? Ar bent vienas nėra bendros prigimties su Kristumi, jeigu tik priima tą, kuris pats prisiėmė mūsų prigimtį, ir yra atgimęs toje dvasioje, iš kurios ir Jis gimė? Pagaliau, kas jame neatpažįsta savųjų silpnumų? Kas, žinodamas, jog Jis valgė maistą, miegojo ir ilsėjosi, nerimavo ir liūdėjo, jaudinosi ir ašarojo, dar suabejos jį priėmus tarno išvaizdą?

 

MALDA

Maloningasis Viešpatie, tave karštai meldžiame, kad mus, savo žmones, atgaila pataisęs ir paskatinęs daryti gera, išmokytum nuoširdžiai laikytis tavo įsakymų ir nuvestum į Velykų šventes nepažeista sąžine. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

 

Komentarai