GAVĖNIOS AKIMIRKA - IV savaitės trečiadienis

DIEVO ŽODIS

Iz 49, 8–15

Ar gali gi moteris užmiršti savo vaiką, ar gali gi motina apleisti pačios gimdytąjį sūnų? Tegul netgi ji savo vaiką užmirštų, bet aš tavęs neužmiršiu.

Jn 5, 17–30

Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; ir ką bedarytų Tėvas, lygiai daro ir Sūnus.

 

BAŽNYČIOS ŽODIS

Iš šventojo abato Maksimo Išpažinėjo Laiškų

Dieviškasis Dievo Tėvo Žodis, pirmasis ir vienintelis begalinio gerumo ženklas, jokiais žodžiais nepaaiškinamu būdu nusižeminęs ir nusileidęs iki mūsų būties, teikėsi su mumis gyventi kūne; jis veikė, kentėjo ir skelbė tai, kuo deramai galėjo mus, jam nedraugiškus ir priešiškus, sutaikyti su Dievu Tėvu ir vėl sugrąžinti į palaimingąjį gyvenimą, nuo kurio buvome atskirti. Ne vien mūsų ligas jis gydė galingais stebuklais, bet prisiėmė mūsų kančias, silpnumus ir mirties bausmę, tarsi būtų kaltas, nors iš tiesų nepaliestas jokios kaltės; jis grąžino mūsų skolą, išlaisvino mus nuo baisių nusikaltimų daugybės, be to, daug kartų mokydamas nurodė mums kelią, kad puoselėdami didesnį švelnumą ir tobulą tarpusavio meilę taptume panašūs į jį.

 

MALDA

Dieve, tu teisiems atlygini ir atgailaujantiems dovanoji. Būk gailestingas mums, kurie prisipažįstame tau nusidėję ir maldaujame kalčių atleidimo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Komentarai