DIDŽIOJO ŠEŠTADIENIO AKIMIRKA - Kristaus nužengimas į Pragarus

 

Didysis Šeštadienis yra tylos diena. Bažnyčia gedi savo Sužadėtinio ir budi prie Jo Kapo. Šiandien išgyvenamas Kristaus nužengimas į pragarus, - pas žmonijos teisiuosius protėvius, kad ir jiems būtų paskelbta Geroji Naujiena.

Nusileidus saulei ir sutemus, imama švęsti Velyknakčio liturgija, - visų vigilijų Motina. Apsiausta šviesos, Bažnyčia išgyvena Kristaus prisikėlimo slėpinį.

 

BAŽNYČIOS ŽODIS

Iš senosios Šventojo ir didžiojo šeštadienio homilijos

Kas čia dedasi? Šiandien žemėje stojo didelė tyla; didelė tyla ir vienatvė; didelė tyla, nes miega Karalius; žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo, nes Dievas užmigo kūne ir pažadino tuos, kurie miegojo nuo amžių. Dievas numirė kūne ir supurtė pragarus. Taigi jis išeina ieškoti pirmojo tėvo it pražuvusios avies. Jis nori aplankyti tuos, kurie sėdi niūrioje tamsoje ir mirties šešėlyje; kalinio Adomo ir kartu kalinčios Ievos iš skausmų išvaduoti ateina Dievas ir jo Sūnus. Viešpats įžengė pas juos, nešinas pergalingais kryžiaus ginklais. Pamatęs jį, pirmasis tėvas Adomas neteko žado ir ėmė daužytis krūtinę; ir kitiems sušuko: „Mano Viešpats su mumis visais.“ Atsakydamas Kristus tarė Adomui: „Ir su tavo dvasia.“ Tada, paėmęs už rankos, Viešpats jį drąsina tokiais žodžiais: „ Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus. Aš esu tavo Dievas, kuris dėl tavęs tapau tavo sūnumi; dėl tavęs bei tavo palikuonių aš dabar kalbu ir savo galia liepiu visiems supančiotiems: Išeikite. Ir skendintiems tamsybėse: Būkite apšviesti. Ir miegantiems: Kelkitės. O tau įsakau: Pabusk, kuris miegi. Juk tave sukūriau ne tam, kad supančiotas tūnotum pragaruose. Kelkis iš numirusių; aš esu mirusiųjų gyvenimas. Kelkis, mano rankų kūriny; kelkis, mano atvaizde, kuris esi sukurtas pagal mano paveikslą. Kelkis, eikime iš čia; tu esi manyje ir aš tavyje, mudu esame vienas ir nedalomas asmuo. Dėl tavęs aš, tavo Dievas, tapau tavo sūnumi; dėl tavęs aš, Viešpats, prisiėmiau tavo – tarno išvaizdą; dėl tavęs aš, kuris esu virš dangaus, atėjau žemėn ir nusileidau po žeme; dėl tavęs, žmogau, aš tapau lyg žmogus be pagalbos, laisvas tarp mirusių; dėl tavęs, kuris pasitraukei iš sodo, aš sode buvau išduotas žydams ir sode nukryžiuotas.

Pažvelk į mano apspjaudytą veidą, ką aš pakėliau, kad tau sugrąžinčiau pirmykštį gyvenimą, kurį į tave buvau įkvėpęs. Pažvelk į mano sumuštus skruostus, ką aš patyriau, kad tavo sugedusią prigimtį atkurčiau pagal savo paveikslą. Pažvelk į mano išplaktą nugarą, ką iškentėjau, kad nuimčiau tavo nuodėmių naštą, užkrautą tau ant nugaros. Pažvelk į mano rankas, vinimis tvirtai prikaltas prie kryžiaus medžio dėl tavęs, kuris kitados piktavališkai ištiesei ranką į medį. Aš užmigau ant kryžiaus, ir mano šoną pervėrė ietis dėl tavęs, kuris užmigai rojuje ir suteikei iš savo šo no gyvybę Ievai. Mano šonas pagydė tavo šono skausmą. Mano miegas išvaduos tave iš pragarų miego. Mano ietis pažabojo į tave atgręžtą ietį. Kelkis, eime iš čia. Priešas tave išsivedė iš rojaus žemės; aš gi tave nebe rojuje, bet dangaus soste pasodinsiu. Jis tave atskyrė nuo medžio, kuris buvo tik gyvenimo provaizdis; aš gi, kuris esu gyvenimas, susivienijau su tavimi. Paskyriau cherubinus, kad jie kaip tarnai tave saugotų; o dabar mano valia cherubinai tave garbins taip, kaip garbinamas Dievas. Tau pastatytas cherubinų sostas, jau stovi pasirengę nešikai, įrengtas miegamasis, suruoštos vaišės, papuoštos amžinybės palapinės ir buveinės, atverti laimės lobiai, nes Dangaus karalystė yra paruošta nuo amžių.“

 

MALDA

Visagali amžinasis Dieve, tavo vienatinis Sūnus nužengė į pragarus ir iš ten garbingai atsikėlė. Suteik malonę, kad tavo tikintieji, krikštu su juo palaidoti, su juo prisikėlę pasiektų amžiną gyvenimą. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Komentarai