Metinio
Kristaus mirties ir prisikėlimo šventimo kulminacija yra Velyknaktis, šventoji
krikščionių naktis. Šis liturginis sambūris, pasak šv. Augustino, yra „visų
šventųjų vigilijų motina“.
Velyknaktis
įvesdina į pačią išganymo slėpinio šerdį. Kristus paaukojo savo gyvybę už mūsų
nuodėmes. Dabar Jis prisikelia, atbunda šlovingajam ir amžinajam gyvenimui.
Šios
nakties budėjimas turi 4 dalis:
1.
žiburių,
2.
žodžio,
3.
Krikšto,
4.
aukos.
Žiburių liturgija
Sunku
įsivaizduoti, kaip senovės laikais nerimauta kiekvieną vakarą, saulei
nusileidus ir užleidus vietą nakties pavojams. Tačiau titnagu įskelta
kibirkštimi įžiebus žvakės liepsną, atrodydavo, jog gyvenimas atgimsta. Žydai
turėjo paprotį uždegdami žvakę kalbėti palaiminimo maldą. Šį paprotį perėmė ir
krikščionys. Ši šviesos apeiga (lucernaria) kasdien būdavo atliekama vakare per
Mišparus.
Šventoriuje
užkuriamas laužas ir nuo jo užžiebiama prabangiai išpuošta neįprasto dydžio
žvakė. Tarsi gyva jos liepsna tampa prisikėlusio Kristaus simboliu. Diakonas,
iškėlęs šią didžiulę žvakę, procesijos priešakyje žengia vidun į tamsoje
tebeskendinčią bažnyčią. Kylančiu tonu jis tris kartus gieda Lumen Christi –
„Kristus mums šviečia“, o tikintieji tuo metu prisidega žvakes nuo jo laikomos
žvakės. Tai naujo gyvenimo, gaunamo iš prisikėlusio Kristaus, simbolis. Atėjęs
prie sakyklos, diakonas palaimina Velykų žvakę puikia malda, kartu iškilmingai
skelbiančia Velykų šventę. Tai Exultet – „Tedžiūgauja“, Biblijos atgarsių
kupina poetinė kompozicija; jos autoriumi laikomas šv. Ambraziejus, IV amžiaus
Bažnyčios tėvas. Ypač pažymėtinas šio kūrinio pagrindinis sakinys: „Tikrai
laiminga ta kaltė, kuri susilaukė tokio didžio Atpirkėjo!“ Tai beprotiškas
meilės šūksnis, įkvėptas visiškai naujo požiūrio į žmonijos istoriją, nuo šiol
suvokiamą dieviškojo gailestingumo ir Jėzaus Kristaus įvykdyto Atpirkimo
šviesoje.
Žodžio liturgija
Velyknaktį
tęsia septyni ilgi skaitiniai iš Senojo Testamento, kuriuose jau esama užuominų
apie krikštą ir naująjį pakrikštytųjų gyvenimą. Po kiekvieno skaitinio eina
giesmė ir celebranto kalbama malda. Ypač svarbus tekstas, kuriame pasakojama
apie iš Egipto vergovės bėgančių hebrajų Perėjimą per Raudonąją jūrą.
Krikščioniškoji tradicija labai anksti jame įžvelgė krikšto įvaizdį.
Po
skaitinių užgiedama Gloria in excelsis Deo – „Garbė Dievui aukštybėse“. Nuo
Didžiojo ketvirtadienio vakaro gedulingai tylėję bažnyčios varpai vėl suskamba,
džiaugsmo ir triumfo gaida pritardami šiam angelų himnui.
Toliau
skaitomas skaitinys iš Laiško romiečiams (6, 3): „Mes visi, pakrikštytieji
Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje. Taigi krikštu mes esame kartu su
juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo
šlovingąja galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.“ Šis
tekstas atskleidžia giliausią Velyknakčio prasmę: sakramentais perkeičiamas
mūsų žemiškasis gyvenimas, nuo šiol jį valdo Kristaus artumas ir galia.
Visi
susirinkusieji atsiliepia į skaitinį, giedodami „Aleliuja“. Šis džiaugsmo
šūksnis buvo dingęs per visą gavėnią. Dabar jis vėl pasirodo Kristaus
prisikėlimo garbei, ir bus giedamas visose pamaldose iki Sekminių. Galiausiai
diakonas skaito pasakojimą apie Kristaus prisikėlimą, pagal metus paeiliui
imamą iš trijų sinoptinių evangelijų.
Krikšto liturgija
Prieš
pagimdydama Kristui naujų jo mistinio Kūno narių, Bažnyčia litanijoje prašo
visų šventųjų užtarimo; paskui palaiminamas krikštyklos vanduo, panardinant į
jį Velykų žvakę. Tada celebrantas krikštija katechumenus ir suteikia jiems
Sutvirtinimo sakramentą. Kiekvienam jų jis duoda po uždegtą žvakę. Toliau visi
dalyvaujantys krikščionys dar kartą uždega savo žvakes, kad atnaujintų savo
krikšto pažadus. Šis atnaujinimo aktas – esminis Velykų vigilijos elementas,
atliekamas net tada, kai nėra krikštijamųjų. Krikšto pažadų atnaujinimas
suteikia puikią progą viešai patvirtinti ištikimybę Credo (Tikėjimo išpažinimo)
slėpiniams.
Aukos liturgija
Toliau Mišios tęsiamos, kaip paprastai, atnašų
procesija. Joje dalyvauja ir naujai pakrikštytieji baltais drabužiais,
išreiškiančiais jų kaip Dievo vaikų nekaltumą. Kartu su visais kitais
krikščionimis jie priims Eucharistiją, prisikėlusio Kristaus Kūną ir Kraują, ir
tai įgalins juos gyventi pasaulyje kaip tikriems Evangelijos liudytojams.
MALDA
Broliai
seserys! Šią šventą naktį mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra prisikėlęs iš
numirusių. Todėl Bažnyčia visame pasaulyje kviečia savo vaikus rinktis į draugę
ir budėti bei melstis, klausytis Dievo žodžio ir dalyvauti Kristaus Aukoje.
Taip minėdami Viešpaties Perėjimą iš mirties į gyvenimą, turėsime viltį
dalyvauti jo pergalėje prieš mirtį ir gyventi su juo Dieve.
Komentarai
Rašyti komentarą