Skelbkite džiugią
naujieną,
te visi ją išgirsta!
Visam pasauliui šaukite:
Viešpats išvadavo savo
tautą,
aleliuja.
(Introitas)
Velykų
liturginis laikas eina į pabaigą, kitą savaitę minėsime Viešpaties Žengimą į
Dangų, o dar už savaitės ir Sekminės. Kristaus Kapo dekoracijos suneštos į saugią
vietą iki kitų metų, procesijų vėliavas sukabintos į savas vietas, lauks kitų
iškilmių. Atrodytų viskas teka sava vaga tiek pasaulyje, tiek mumyse.
Tarsi
nujausdamas žmogaus širdies palinkimą greitai pamiršti net ir didingiausius
įvykius ir sekti paskui savas užmačias, šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus
kviečia ir ragina pasilikti Jo meilėje, nes kas myli, - tas nepamiršta. Meilė
yra turbūt vienintelė jėga, kuri įstengia pakeisti žmogaus širdies kryptį nuo
savęs į kitą. Juk kas tikrai myli, pirmiausia žiūri to, ko nori tas, kuris yra
mylimas, nei savo norų.
Viešpats
moko apaštalus ir mus meilės logikos. Jis, Mylimasis Tėvo Sūnus, kuris iš
meilės saviesiems paguldė už juos savo gyvybę, - kviečia ir mokinius elgtis
taip pat. Jėzus paaiškina kaip mylėti. Dievas mylimas, kuomet laikomasi Jo įsakymų,
o artimas, - kuomet patarnaujama jam.
Galėtume
sakyti, jog visa tai žinome nuo pasiruošimo Pirmajai Komunijai laikų. Tačiau,
gyventi tuo pavyksta tik nedaugeliui iš mūsų. Mūsų prigimtis ir įpročiai nuolat
mus išduoda.
Tačiau
mylimasis mokinys antrajame skaitinyje mums nurodo išeitį: „Meilė – ne tai, kad
mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip
permaldavimą už mūsų nuodėmes.“ Dievas pamilo mus pirmiau. Mums tereikia
atsiliepti į Jo meilę. Dažnai manome, kad turime nusipelnyti Jo meilę gerais
darbais, kilniu gyvenimu, nuodėmių vengimu. Ne, Jis mus pamilo pirmas, dar
prieš padarant visus gerus darbus ir atliekant kilnius pasiryžimus. Būtent Jis
pats ir įkvepia mus daryti tuos darbus ir saugo nuo nuodėmių.
Šiandien
esame vėl iš naujo kviečiami ATSILIEPTI ir PASILIKTI Jo meilėje. Didžiausia
nuodėmė, - tai neatsiliepti į Jo meilę, nepasitikint ir nenorint atverti savo
širdies. Dievui pirmiausia reikia ne mūsų maldų ar darbų, bet mūsų pačių, kad
per mus ir su mumis Jis galėtų gelbėti ir gydyti sužeistą pasaulį.
Jei kas mane myli,
laikysis mano žodžio,
– sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir
apsigyvensime.
(Evangelijos antifona)
Komentarai
Rašyti komentarą