DIENOS ŠVENTASIS - Fatimos Mergelė Marija

Gegužės 13 d. – Fatimos Švč. Mergelė Marija – laisvas minėjimas

 

Jn 2, 5

Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“.

 

1917 m. popiežius Benediktas XV organizavo maldų į Mariją visų malonių Tarpininkę „kryžiaus žygį“, kad būtų išgelbėtas pasaulis, kurį tuomet niokojo Pirmasis pasaulinis karas. Po savaitės nerimastingas jo kvietimas gavo atsakymą iš pačios dieviškosios Tarpininkės lūpų. Nuo gegužės iki spalio, kiekvieno mėnesio 13 d., Mergelė Marija pasirodydavo trims piemenėliams (Liucijai, Pranciškui ir Jacintai) Fatimoje (Portugalija); „Motiniškai susirūpinusi Švč. Mergelė Marija atėjo čia, į Fatimą, prašyti žmonių nebeįskaudinti Dievo, mūsų Viešpaties, kuris jau taip labai įskaudintas“. Motinos širdies skausmas skatina kreiptis į savo vaikus, kurių likimas pavojuje. Piemenėlių Ji taip pat prašo: „Melskitės, daug melskitės ir aukokite aukas už nusidėjėlius; tiek daug sielų patenka į pragarą, nes nėra kas melstųsi ir aukotųsi už jas…“ Fatimos žinia – tai raginimas atsiversti, kvietimas, kad žmonija nebūtų bendrininkė „slibino“, kurio „uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn“ (Apr 12, 4). „Galutinis žmogaus tikslas – tai Dangus, tikrieji jo namai, kur dangiškasis Tėvas su gailestinga meile visų laukia“, – sakė Jonas Paulius II 2000 m. gegužės 13 d. Pranciškaus ir Jacintos beatifikacijos metu.

 Iš šventojo diakono Efremo Siro Pamokslų

Tikrai Marija dėl mūsų tapo dangumi, nešiodama savyje dievystę, kurią Kristus, neprarasdamas nieko iš tėviškos garbės, uždarė į ankštas įsčias, kad žmones pakylėtų į didesnį garbingumą. Ją vienintelę jis išsirinko iš viso mergelių būrio, kad ji būtų mūsų išganymo įrankis. Per ją išsipildė teisiųjų ir visų pranašų pranašystės. Iš jos patekėjo ši skaisčiausioji žvaigždė, kurios vedama tauta, vaikščiojusi tamsybėse, išvydo didelę šviesą. Marijai tinka daug įvairių vardų. Juk ji yra Dievo Sūnaus šventovė. Kitaip jis išėjo iš jos, negu įėjo, nes į įsčias jis įžengė be kūno, o išėjo apsivilkęs kūnu. Ji yra šis slėpiningas naujasis dangus, kuriame tarsi savo buveinėje apsigyveno karalių Karalius, iš kurios jis nusileido į žemę, pasirodydamas visiems žemiška išvaizda ir pavidalu. Ji yra vaisingas vynmedis, skleidžiantis malonų kvapą, bet jos vaisius labai skyrėsi nuo vynmedžio prigimties ir panašumo turėjo semtis iš šio medžio. Ji yra šaltinis, trykštantis iš Viešpaties namų, iš kurių trokštantiems pasruvo gyvieji vandenys. Jei tiktai kas nors lūpų krašteliu jų paragaus, netrokš per amžius.

MALDA

Dieve, Tu savo Sūnaus Gimdytoją paskyrei ir mūsų Motina, leisk, kad uoliai atgailaudami ir melsdamiesi už pasaulio išganymą vis veiksmingiau skleistume Kristaus karalystę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Komentarai