Birželio 30 d. –
Pirmieji šventieji Romos
Bažnyčios kankiniai – laisvas minėjimas
Rom 8, 35
Kas
gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas?
ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
Pirmieji Romos Bažnyčios kankiniai buvo imperatoriaus Nerono
apkaltinti miestą 64 m. nusiaubusio gaisro sukėlimu. Jie buvo labai žiauriai
nukankinti. Romos martirologas liudija: vieni, aprengti žvėrių kailiais, buvo
sudraskyti šunų, kiti – nukryžiuoti, kiti buvo padegti ir tapo gyvais naktį
apšviečiančiais fakelais. Visi jie – apaštalų mokiniai – buvo pirmieji
kankiniai, kuriuos Romos Bažnyčia išsiuntė pas Viešpatį.
Iš šventojo popiežiaus
Klemenso I Laiško korintiečiams
Įdėmiai
pažvelkime į geruosius apaštalus. Petras dėl neteisingo pavydo pakėlė ne vieną
ar du, bet daugybę vargų ir nukankintas iškeliavo į užtarnautą garbės buveinę.
Dėl pavydo ir nesantaikos Paulius parodė, koks atlygis teikiamas už kantrybę:
septyniskart buvo surakintas grandinėmis, ištremtas, užmėtytas akmenimis;
Rytuose ir Vakaruose jis skelbė žodį ir įgijo nepaprastą šlovę už savo
tikėjimą; visą pasaulį išmokė teisingumo, atvykęs į Vakarų pasaulio pakraštį
buvo nukankintas valdovų akivaizdoje; taip iškeliavo iš pasaulio ir nuėjo į
šventąją buveinę, palikdamas didį kantrybės pavyzdį. Prie šių šventai gyvenusių
vyrų prisijungė didelis būrys išrinktųjų, kurie, dėl pavydo iškentę daugybę
bausmių ir kankinimų, parodė mums nuostabų pavyzdį.
MALDA
Dieve,
tu pirmuosius Romos Bažnyčios daigus gausiai palaistei šventu kankinių krauju;
suteik malonę, kad mus jų didvyriška kova stiprintų, o jų laimėta pergalė
drąsintų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą