Birželio 3 d. – Šv.
Karolis Luanga ir jo draugai, kankiniai – privalomas minėjimas
2Mak 7, 14
Aš
pasirinkau mirti nuo žmonių rankos su viltimi, duota Dievo, kad jis mane
sugrąžins į gyvenimą.
Šv. Karolis Luanga ir jo draugai (1865–1886)
Ugandos karaliaus Muangos (Mwanga) tarnas šv.
Karolis buvo pakrikštytas 1885 m. lapkritį ir gyvas sudegintas kitų metų
birželį Namuojonge. Jo kankinystės draugai, 21 jaunuolis – nuo 13 iki 30 metų
amžiaus, dauguma karaliaus pažai, beveik visi neseniai pakrikštyti, keturi jų
dar katechumenai, šv. Karolio pakrikštyti prieš pat mirtį. Jie visi buvo
žiauriai nukankinti už tai, kad atsisakė paklusti homoseksualioms karaliaus
vilionėms.
Iš popiežiaus Pauliaus
VI homilijos kanonizuojant Ugandos kankinius
Šie
Afrikos kankiniai neabejotinai žymi naujų laikų pradžią. Iš tiesų! Tik mintys
tekrypsta ne į persekiojimus ir nesutarimus, bet į krikščionių tikėjimo ir
valstybės atgimimą. Mat Afrika, aplaistyta krauju šių kankinių, kurie yra
pirmieji naujųjų laikų kankiniai (ir kad tik, duok Dieve, būtų paskutiniai, nes
jų auka yra neišmatuojama ir be galo brangi!), atgimsta laisva ir
nepriklausoma. Nusikaltimas, juos atvedęs į mirtį, yra ir baisus, ir
reikšmingas, nes suteikia pakankamą ir aiškų pagrindą naująją tautą mokyti
pagal moralės nuostatus, idant joje įsitvirtintų ir ateinančioms tautoms būtų
perduodami nauji dvasiniai papročiai, idant tarsi simboliškai būtų išreikštas
ir skatinamas perėjimas nuo paprastos ir pirmykštės gyvenimo sanklodos (kurioje
irgi netrūko žmogiškųjų vertybių, tačiau ji buvo užteršta, silpna ir tarsi sau
pačiai vergaujanti) prie tokios pilietinės santvarkos, kur siekiama kilnesnių
žmogaus dvasios tikslų ir geresnių socialinio gyvenimo sąlygų.
MALDA
Dieve,
tu kankinių kraują paverti krikščionybės sėkla; tegul tad šventojo Karolio ir
jo draugų auka palaistytas tavo Bažnyčios laukas visada duoda šimteriopą
derlių. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą