Liepos 24 d. – Šv.
Sarbelijus Machlufas, kunigas– laisvas minėjimas
Sir 3, 19
Daug
yra didžių ir kilmingų žmonių, bet savo užmojį jis apreiškia nusižeminusiems.
Šv. Sarbelijus Machlufas (1828–1898) gimė Beka Kafra kaimelyje
Libane, neturtingų valstiečių krikščionių šeimoje. Anksti neteko tėvo, jį ir
keturis brolius ir seseris užaugino mama. Būdamas 23-ejų metų jis nakčia pabėgo
į netoli esantį Mayfouk Mergelės Marijos vienuolyną. Dvidešimt metų pragyvenęs
vienuolyne pasitraukė į vienumą, šalia esantį ermitažą ir ten praleido
paskutinius dvidešimt trejus gyvenimo su Dievu metus, atsidėjęs atgailai ir
maldai, bet taip pat priimdamas ateinančius ieškoti Dievo tikinčiuosius. Šv.
Sarbelijus sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp askezės, darbo ir neturto; jo
gyvenimo centras buvo Eucharistijos adoracija ir Komunija. 1859 m., būdamas 31
metų amžiaus, buvo įšventintas kunigu. Garsas apie šventą jo gyvenseną plačiai
pasklido net ir ne krikščionių tarpe, nes dar gyvas būdamas šv. Sarbelijus
pagydydavo kūnus ir sielas.
Iš šventojo eremito
Amonijaus Laiškų
Tik
tada, kai jie įgijo visas dorybes, Dievas juos pasiuntė į žmonių tarpą, idant
jie būtų Dievo paskirti tvarkytojai ir gydytų žmonių ligas. Mat jie buvo sielų
gydytojai, norintys gydyti sielų ligas. Todėl, ištraukti iš tylos, šie
gydytojai buvo siunčiami į žmones, bet siunčiami tik tada, kai būdavo išgydytos
visos jų pačių silpnybės. Netobulumų turinti siela negali būti siunčiama žmonių
ugdyti. Bet kai kurie iškeliauja nepasiekę tobulumo, išeina savo sprendimu, o
ne Dievo valia. Tačiau Dievas, tokiems priekaištaudamas, apie juos sako: „Aš jų
nesiunčiau, tačiau jie atskubėjo.“ Todėl jie negali išsaugoti savo sielos, juo
labiau negali ugdyti svetimų sielų.
MALDA
Dieve, tu
šventąjį kunigą Sarbelijų pašaukei į ypatingą atsiskyrėlio kovą ir apdovanojai
gausiomis maldingumo gėrybėmis, leisk mums tapti Viešpaties kančios sekėjais ir
pelnyti dalį jo Karalystėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą