Rugpjūčio 11 d. – Šv.
Klara, mergelė – minėjimas
Fil 3, 8
Aš
iš tikrųjų visa laikau nuostoliu palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties,
pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis,
kad tik laimėčiau Kristų.
Klara Asyžietė (1194–1253) - 1210 m. šv. Klara Asyžiuje išgirdo šv. Pranciškaus
gavėnios pamokslą. Susižavėjusi jo visiško neturto idealu, sulaukusi 18 metų ji
tapo vienuole. Pranciškus nukirpo jai plaukus ir davė vienuolišką rūbą. Jis jai
pasiūlė prisiglausti Asyžiaus Šv. Damijono koplyčioje, kurioje įsikūrė pirmasis
Šv. Klaros seserų vienuolynas. Šv. Klara jam vadovavo 40 metų, buvo popiežių,
kardinolų ir vyskupų patarėja. Dėl savo neblėstančio pamaldumo, šv. Kryžiaus ir
Eucharistijos garbinimo ji tapo viena didžiausių viduramžių kontempliatyvaus
gyvenimo figūrų.
Iš šventosios mergelės
Klaros Laiško šventajai Agnietei iš Prahos
Pažvelk,
kartoju, į šio veidrodžio pradžią, tai yra į paguldyto ėdžiose ir skarmalais
suvystyto vaikelio neturtą. O, koks nepaprastas nusižeminimas, o, koks
stebėtinas neturtas! Angelų Karalius, dangaus ir žemės Viešpats, guli ėdžiose.
Veidrodžio viduryje įsižiūrėk į nusižeminimą, ar bent jau palaimintąjį neturtą,
nesuskaičiuojamus vargus ir kančias, kurias jis patyrė dėl žmonijos atpirkimo.
O pačioje veidrodžio gilumoje įžvelk neaprėpiamą meilę, dėl kurios jis panoro
kentėti ant kryžiaus medžio ir ant jo mirti pačia gėdingiausia mirtimi.
MALDA
Dieve,
šventajai Klarai įkvėpęs neturto meilę, leisk ir mums, jos užtariamiems, ta
pačia neturto dvasia sekti Kristumi, kad galėtume regėti tave Dangaus
karalystėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą