Rugpjūčio 10 d. – Šv.
Laurynas, diakonas ir kankinys – šventė
2Kor 7, 9
Kiekvienas
tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes
Dievas myli linksmą davėją.
Šv. Laurynas yra žymiausias iš Romos kankinių. Popiežiaus Siksto
II, nukirsdinto 258 m. rugpjūčio 6 d., garsą nustelbė vienas jo diakonų –
Laurynas – nužudytas po keletos dienų, nes pastarojo kančia žadino vaizduotę.
Lauryno, Bažnyčios iždininko drąsa teisėjų akivaizdoje, tai, kaip jis sekdamas
Evangelija saugioje vietoje paslėpė bendruomenės gėrybes – išdalijo jas
vargšams, jo patirtų kankinimų baisybė ir kaip jis juos ramiai bei su ironija
iškentė, – visa tai jau buvo žinoma visam krikščionių pasauliui šv.
Ambraziejaus ir šv. Augustino laikais. Šiuolaikiniai kritikai gana santūriai
vertina „Lauryno Aktų“ istoriškumą, parašytų praėjus mažiausiai šimtmečiui po
jo mirties. Vis dėlto jo kankinystė tikrai turėjo padaryti įspūdį Romos
krikščionims. Prudencijus netgi sako, kad „jo mirtis reiškė Romos stabmeldystės
mirtį“, kuri nuo tada ėmė blėsti.
Iš šventojo vyskupo
Augustino Pamokslų
Šiandien
Romos Bažnyčia kviečia mus švęsti šventojo Lauryno triumfo dieną, kai jis
pamynė pasaulio triukšmą, paniekino jo viliones ir dukart nugalėjo jį
persekiojantį velnią. Kaip esate girdėję, toje Bažnyčioje jis ėjo diakono
tarnystę. Ten jis paduodavo švenčiausiąjį Kristaus kraują, ten jis pats už
Kristaus vardą praliejo savąjį kraują. Šventasis apaštalas Jonas mums aiškiai
atskleidė Viešpaties Vakarienės slėpinį: Kaip Kristus už mus paguldė savo
gyvybę, taip ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius. Šventasis Laurynas,
broliai, tatai suprato; suprato ir įvykdė; ką jis paėmė nuo šio stalo, tai pats
paruošė paaukoti. Mylėjo Kristų savo gyvenimu, sekė jį savo mirtimi.
MALDA
Dieve,
tavo meile degdamas, šventasis Laurynas tau ištikimai tarnavo ir tapo garbingu
kankiniu; padėk mums mylėti, ką jis mylėjo, ir gyventi, kaip jis mokė. Prašome
per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą