Rugpjūčio 27 d. – Šv.
Monika – privalomas minėjimas
Lk 7, 13-14
Pamačiusiam
motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus.
Nešėjai sustojo. O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“
Šv. Monika (332–387) - gimė krikščionių šeimoje Alžyre. Baigiantis
paauglystei, jos tėvai ištekino ją už žymiai už ją vyresnio pagonio vardu
Patricijus. Monika sugebėjo laimėti jo meilę ir atvesti į tikėjimą. Jis priėmė
krikštą likus metams iki mirties (371 m.). Šeimoje gimė trys vaikai. Žinoma
Monikos meilė savo sūnui Augustinui. Kai šis nusigręžė nuo savo vaikystės
tikėjimo, Monikos ašaros kaip tyli malda kilo į Dievą. Jos malda buvo
išklausyta ir Augustino atsivertimas pripildė jo motiną begalinio džiaugsmo.
Augustinas, su motina nuvykęs į Romą, nusprendė grįžti į Afriką, ir jie nuvyko
į Ostijos uostą, ketindami sėsti į laivą. Šiame uoste sūnus ir motina vieno
pokalbio metu pasijuto taip arti Dievo, taip nutolę nuo žemės, kad Monika
trokšte troško mirti. Po penkių dienų ji susirgo ir netrukus mirė; jai buvo
55-eri metai.
Iš šventojo vyskupo
Augustino Išpažinimų
Sirgdama
vieną dieną ji apalpo ir kuriam laikui liko be sąmonės. Mes subėgome, tačiau ji
greitai atsipeikėjo ir, pažvelgusi į šalia stovinčius mane ir mano brolį,
paklausė mūsų, tarytum ieškodama ko: „Kur aš buvau?“ Po to, matydama mus
prislėgtus liūdesio, tarė: „Palaidokite čia savo motiną.“ Aš tylėjau ir
tramdžiau ašaras. O mano brolis pasakė kažką, linkėdamas, tarytum tai būtų
geresnė dalia, numirti ne svetur, o tėvynėje. Tai išgirdusi, ji sunerimusiu
veidu pervėrė jį akimis už tai, kad jis buvo tokios nuomonės, ir tuomet,
pažvelgusi į mane, tarė: „Pažiūrėk, ką sako.“ Ir tuojau pat kreipėsi į abu:
„Palaidokite šį kūną bet kur: tenevargina jūsų rūpestis dėl jo; prašau jūsų tik
tiek: kad ir kur būtumėte, prisiminti prie Viešpaties altoriaus mane.“
Išsakiusi šį savo norą tais žodžiais, kuriais įstengė, nutilo ir ėmė galuotis
vis sunkėjančia liga.
MALDA
Dieve,
liūdinčiųjų paguoda, tu priėmei gailias šventosios Monikos ašaras už sūnaus Augustino
atsivertimą; leisk ir mums, tų dviejų šventųjų užtariamiems, apverkti savąsias
nuodėmes ir pelnyti atleidimą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą