Rugpjūčio 23 d. – Šv.
Rožė Limietė, mergelė – laisvas minėjimas
Mt 13, 44
Su
dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs[i5] jį, žmogus
niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą
dirvą.
Šv. Rožė Limietė (1586–1617) - Izabelė de Flores gimė Limoje (Peru), ispanų kilmės
šeimoje. Mergaitę praminė Rože dėl ryškios jos veido odos spalvos. Išskirtinai
gabi pagal savo amžių mergina anksti atsisakė pasaulio ir pasirinko sekti
Kotrynos Sienietės pavyzdžiu; sulaukusi dvidešimties apsivilko domininkonės
tretininkės abitą. Jos gyvenimas buvo kupinas ypatingai griežto apsimarinimo ir
intymumo su Kristumi, Švč. Mergele ir šventaisiais, kurie dažnai jai
pasirodydavo. Gyvendama pusiau atsiskyrėlės gyvenimą savo tėvų sode, ji buvo
atvira misionieriškam Bažnyčios rūpesčiui. Ji sielojosi trokšdama išganymo
indėnų, dėl kurių ji mielai būtų atidavusi savo gyvybę. Mirė Limoje sulaukusi
vos 31 metų.
Iš šventosios mergelės
Rožės Limietės Raštų
O
kad mirtingieji pažintų, koks didis dalykas yra dieviškoji malonė, kokia ji
graži, kokia prakilni, kokia brangi; kiek turtų ji savy slepia, kiek lobių,
kiek džiaugsmų ir saldybių! Neabejotinai jie iš visų jėgų kaip įmanydami siektų
patirti kančią ir skausmą! Visi visame pasaulyje ieškotų ne turtų, bet bėdų,
ligų ir kančių, kad tik įgytų neįkainojamą malonės lobį. Štai kur laimikis ir
paskutinis atlygis už kantrybę. Nė vienas nesiskųstų kryžiumi ir ištinkančiais
vargais, jeigu tik žinotų, kokiomis svarstyklėmis atseikėtos malonės dalijamos
žmonėms.
MALDA
Dieve,
tavo meile liepsnojančiai šventajai Rožei tu įkvėpei mintį palikti pasaulį ir
griežta atgaila tau vienam pasiaukoti; jos užtarimu padėk mums čia, žemėje,
eiti tikruoju keliu, kuris veda į gyvenimą, kad danguje rastume tave – tikrojo
džiaugsmo šaltinį. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą