DIENOS ŠVENTASIS - Šv. Elzbieta

Lapkritis 17 d. – Šv. Elžbieta Vengrė, vienuolė– privalomas minėjimas

 

1Jn 3, 18

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

 

Šv. Elzbieta gimė Vengrijoje 1207 m. Ji – trečiasis Vengrijos karaliaus Andriejaus II vaikas, šv. Jadvygos dukterėčia. Būdama 14 metų ištekėjo už Tiuringijos žemės grafo Liudviko IV. Elzbieta buvo ugningos sielos. Ji karštai mylėjo savo vyrą, kurio įtaka suteikė jai žmogišką ir dvasinę pusiausvyrą laimingais bendro jų gyvenimo metais. Elzbieta svajojo gyventi šeimoje pagal pranciškoniškąjį idealą (mažųjų brolių ordinas buvo neseniai įkurtas), Liudvikas palankiai sutiko žmonos troškimus. Tačiau 1227 m. jis turėjo išvykti kryžiaus žygin, kuriame po trijų mėnesių Italijoje mirė. Elzbietai, besilaukiančiai trečio vaiko, tai buvo baisus smūgis. Ji nutraukė ryšius su savo šeima, vaikus patikėjo kitų globai ir apsivilko Trečiojo Ordino abitą, kad pasišvęstų tarnauti labiausiai apleistiems vargšams ir ligoniams, kuriuose atpažino Kristų. Bet Elzbietos sveikata neatlaikė asketiško gyvenimo. Šventoji mirė 1231 m., būdama 24 metų amžiaus.

 

Iš Laiško, kurį parašė šventosios Elzbietos dvasios tėvas Konradas Marburgietis

Savo įpročiu ji dukart per dieną, rytą ir vakarą, asmeniškai aplankydavo kiekvieną savo ligonį, o tais, kurie atrodė atgrasesni už kitus, ji ypač asmeniškai rūpinosi. Vienus pamaitindavo, kitiems paklodavo gultą, trečius nešiodavo ant savo pečių ir atlikdavo dar daugel kitokių slaugos patarnavimų. Šviesios atminties jos vyras rodė gerą valią, pritardamas visiems jos darbams. Po vyro mirties, siekdama tobulumo aukštybių, ji su ašaromis ėmė manęs maldauti, kad leisčiau jai elgetauti nuo durų prie durų. Prieš mirtį išklausiau jos išpažinties ir kai paklausiau, ką ji įsakysianti daryti su jos turtu ir namų rakandais, ji atsakė, kad visa, ką ji tebeturi, yra skirta vargšams. Paprašė viską jiems išdalyti, išskyrus vieną prastą tuniką, kuria ji vilkėjo ir su kuria norėjo būti palaidota.

 

MALDA

Dieve, tu šventąją Elzbietą išmokei vargšuose atpažinti ir gerbti Kristų; jai užtariant, padėk ir mums ištverminga meile tarnauti stokojantiems ir kenčiantiems. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Komentarai