Lapkritis 11 d. – Šv.
Martynas Turietis, vyskupas– privalomas minėjimas
Mt 25, 40
Iš
tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano
brolių, man padarėte.
Šv. Martynas gimė Aukštojoje Panonijoje (dabartinėje
Vengrijoje), romėnų karininko šeimoje, buvo išauklėtas Paduvoje ir įstojo į
Romos imperijos kavaleriją. Kartą jis pasidalijo savo apdaru su vargšu ir
nakčia regėjo Kristų, sakantį: „Martynas dar katechumenas aprengė mane.“ Tai jį
paskatino priimti krikštą. 339 m. palikęs kariuomenę jis atsidavė šv. Hiliaro,
Puatje (Poitiers, Prancūzija) vyskupo vadovavimui. Kurį laiką gyveno kaip
atsiskyrėlis. 360 m. įkūrė vienuolių eremitų bendruomenę Ligužė vietovėje, pirmąjį
vienuolyną visuose Vakaruose. Paskirtas Tūro (Tours) vyskupu 372 m., apie save
subūrė bendraminčių, trokštančių gyventi malda. Marmutjė (Marmoutins)
vienuolynas prie Tūro miesto vartų tapo tikru evangelizavimo centru tais
laikais, kai krikščionybė tebuvo pasiekusi tik miestus. Šv. Martynas, nuolat
keliaudamas per kaimus, rovė šventais laikytus medžius ir daužė stabus. Mirė
397 m.
Iš Sulpicijaus Severo
Laiškų
Koks
neapsakomas vyras! Jo vargai nepalaužė ir mirtis neįveikė, nes jis labiau
nekrypo nei į viena, nei į kita: nei mirti bijojo, nei gyvenimo atsisakė!
Tačiau visada kėlė akis ir rankas į dangų, o nepalaužiama dvasia niekad
nepailsdavo melstis. Kai tada prie jo susirinkę kunigai paprašė jį pasiversti
ant šono, kad būtų patogiau kūnui, jis atsakė: „Leiskite, broleliai, leiskite
man žvelgti verčiau į dangų negu į žemę, idant mano dvasia gręžtųsi į kelią,
kuriuo ruošiasi žengti pas Viešpatį.“ Tai taręs, jis išvydo šalimais stovint
velnią. „Ko čia pristojai, prakeiktas žvėrie? – sušuko jis. – Nieko iš manęs,
nelabasis, neišpeši; einu Abraomo glėbin.“ Ir sulig tais žodžiais jis atidavė
dangui savo dvasią. Kupinas džiaugsmo, Martynas patenka į Abraomo prieglobstį.
Neturtingas ir kuklus Martynas žengia į dangų kaip turtuolis.
MALDA
Dieve,
pašlovintas šventojo vyskupo Martyno gyvenimu ir mirtimi, atnaujink mūsų
širdyse savo malonės stebuklus, kad nei mirties baimė, nei gyvenimo vilionės
mūsų neatskirtų nuo tavo meilės. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą