DIENOS ŠVENTASIS - Šv. Petro ir Pauliaus bazilikų pašventinimas

Lapkritis 18 d. – Šv. Petro ir Pauliaus, apaštalų, bazilikų pašventinimas – laisvas minėjimas

 

Apd 28, 15-16

Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo. Kai atvykome į Romą,[i5] Pauliui buvo leista apsigyventi vienam su serginčiu jį kareiviu.

 

Petras ir Paulius yra mūsų tikėjimo tėvai. Jie pirmieji paskelbė Evangeliją pagonims. Mirtis nenutraukė jų misijos. Romos Bažnyčia yra Petro ir Pauliaus Bažnyčia. Ji kalba jų vardu ir kasdien patiria jų globą: jie veda ją ir saugo, kad ji išlaikytų gryną tiesą, kurią jai patikėjo saugoti. Šv. Petro kapas Vatikane ir šv. Pauliaus kapas Tiberio pakrantėje prie Ostijos kelio visada buvo tikinčiųjų gerbiami. Po garbingojo Kristaus kapo Jeruzalėje apaštalų kapai Romoje yra vienos iš svarbiausių krikščionių piligrimų lankytinų vietų. Apie 330 m. imperatorius Konstantinas pastatė erdvią baziliką virš Petro kapo ir gana kuklią virš Pauliaus kapo; pastaroji buvo perstatyta apie 390 m. ir 1854 m. po ją sugriovusio gaisro. XVI a. konstantiniškąją šv. Petro baziliką pakeitė Bramanto ir Mikelandželo bazilika, kurios kupolas į Romos dangų iškyla tiesiai virš apaštalo kapo. Naujosios bazilikos dedikacija buvo švenčiama 1626 m. lapkričio 18 d. Nuo XII a. Šv. Petro bazilikoje Vatikane ir Šv. Pauliaus bazilikoje prie Ostijos kelio minimos jų pašventinimo IV a. metinės. Jas pašventino šventieji popiežiai Silvestras ir Siricijus. Vėliau šis minėjimas išplito visose Romos apeigų bažnyčiose. Kaip minėdami Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos pašventinimą (rugpjūčio 5 d.) pagerbiame Mergelės Marijos motinystę, taip šiandien pagerbiame du didžiuosius Kristaus apaštalus.

 

Iš šventojo popiežiaus Leono Didžiojo Pamokslų

Mylimieji, minėdami visus šventuosius, turime drauge džiaugtis, nes Dievas, norėdamas palikti ištvermės pavyzdį ir sustiprinti mūsų tikėjimą, skyrė mums užtarėjus. Tačiau pelnytai džiaugsmingiau turėtume šlovinti šiuos du prakilniuosius tėvus, nes Dievo malonė tarp visų Bažnyčios narių juos iškėlė į tokias aukštumas, jog jie tapo tarsi kūno, kurio galva yra Kristus, akių šviesa. Dėl jų nuopelnų ir dorybių, kurių apsakyti neįstengs jokia iškalba, neturėtume jųdviejų kaip nors priešinti, kaip nors atskirti, nes pašaukimas juos sulygino, pasiaukojimas padarė panašius, mirtis suvienodino.

 

MALDA

Iki amžių pabaigos apaštalai tegul globoja bei saugo, Viešpatie, tavo Bažnyčią ir tepadeda jai klestėti malone, kaip kitados yra davę Dievo pažinimo pradmenis. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.