Gegužės 12 d. – Šv.
Nerijus ir Achilas, kankiniai – laisvas minėjimas
Apr 7, 14-15
Jie
atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino
Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį
jo šventovėje, Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę.
Pasak popiežiaus Damazo, šventieji Nerijus ir Achilas tarnavo kariuomenėje imperatoriaus
Diokleciano laikais. Jie dar nebuvo krikščionys prasidėjus persekiojimams (304
m.), bet matydami kankinių drąsą jie įtikėjo. Padėję į šalį skydus, šalmus ir
ietis, jie paliko savo kuopą, išpažino Kristų ir buvo už tai nukankinti. Ant jų
kapo Domicilės kapinėse Romoje, šalia Ardeatino kelio, buvo pastatyta bazilika,
pavadinta jų vardu.
Iš šventojo vyskupo
Augustino Psalmių aiškinimų
Jėzus
Kristus yra vienas žmogus, turintis galvą ir kūną ir kūno narius, jis kūno
Gelbėtojas, du viename kūne, viename žodyje, vienoje kančioje; o kai pasibaigs
neteisybės, viename poilsyje. Tad Kristaus kančios nėra vien tik Kristuje;
antra vertus, Kristaus kančios yra tik Kristuje. Jei Kristų supranti kaip galvą
ir kūną, tai Kristaus kančios yra tik Kristuje; jei supranti Kristų tik kaip
Galvą, tada Kristaus kančios nėra vien tik Kristuje. Jei Kristaus kančios būtų
tik Kristuje, tai yra vien tik Galvoje, kodėl apaštalas Paulius sakosi esąs
vienas iš jo narių: Aš savo kūne papildau, ko trūksta Kristaus vargams?
MALDA
Viešpatie,
teužtaria mus visada garbingieji kankiniai Nerijus ir Achilas, kurių tvirtybę
kančiose už tikėjimą šloviname. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą