Rugpjūčio 2 d. – Šv.
Euzebijus Vercelietis, vyskupas– laisvas minėjimas
Mt 5, 11-12
Palaiminti
jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite
linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.
Šv. Euzebijus Vercelietis (apie 290–371) - gimė
Sardinijoje apie 290 m. 345 metais jis buvo išrinktas Vercelio (Pjemontas)
vyskupu. Jis priklauso grupei ganytojų, kurie, praėjus 30 metų po Nikėjos
susirinkimo (325 m.), tvirtai išlaikė Bažnyčios tikėjimą Kristaus dievyste,
triumfuojant imperatoriaus remiamam arijanizmui. Šv. Euzebijus buvo ištremtas
apie 355 m. imperatoriaus Konstantino, pabėgo į Palestiną, į Kapadokiją, į
Egiptą, ten užmezgė ryšius su gyvybingiausiais tų laikų krikščionybės centrais.
Imperatorius Julijonas Apostata jam leido sugrįžti į Vercelį 361 m.; iš
tremties jis grįžo su dar didesniu ganytojišku uolumu, didžiai rūpindamasis
šventumu dvasininkų, su kuriais norėjo gyventi bendruomenėje laikantis beveik
vienuoliškos regulos.
Iš šventojo vyskupo
Euzebijaus Verceliečio Laiškų
Taigi,
mylimieji broliai, aš džiaugiuosi jūsų tikėjimu, džiaugiuosi jūsų išganymu,
lydinčiu tikėjimą, džiaugiuosi gerais darbais, kuriuos darote ne tik šalia, bet
ir toli esantiems žmonėms; juk kaip žemdirbys rūpinasi medžiu, kuris dėl savo
vaisių nėra iškertamas nei sudeginamas, taip ir mes norime ir trokštame ne tik
pasitarnauti pagal kūną jūsų šventumui, bet taip pat už jūsų išganymą atiduoti
savo gyvybę.
MALDA
Išmokyk
mus, Viešpatie Dieve, taip tvirtai išpažinti tavo Sūnaus dievystę, kaip
šventasis vyskupas Euzebijus išpažino, kad išlaikytume tikėjimą, kurio jis
mokė, ir vertai dalyvautume tavo Sūnaus gyvenime. Prašome per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų.
Komentarai
Rašyti komentarą