
(PIRMASIS) LAIŠKAS FILIPIEČlAMS
13 1Jūs parašėte man
– jūs ir Ignotas, – kad jei kas nors keliaus į Siriją, paimtų ir jūsų
laišką.[1] Aš taip ir padarysiu, kai pasitaikys gera proga – arba pats, arba
mano pasiuntinys; jis bus jūsų ir mano atstovas. 2Kaip esate prašę, jums
siunčiame Ignoto laiškus, atsiųstus mums, ir visus kitus, kiek turėjome. Jie
pridėti prie šio laiško, ir jūs galėsite iš jų pasisemti daug naudos, nes juose
gyvas tikėjimas, kantrybė ir visokie pamokymai, susieti su mūsų Viešpačiu.
Praneškite mums, ką tikra sužinosite apie patį Ignotą ir su juo esančius.
(ANTRASIS) LAIŠKAS
FILIPIEČlAMS
Polikarpas ir su juo
esantys presbiteriai Dievo Bažnyčiai, apsistojusiai Filipuose. Gailestingumo ir
ramybės pilnatvė jums nuo Visavaldžio Dievo ir mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus.
1 1Aš džiaugiausi
kartu su jumis mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, kadangi esate priėmę tikrosios
meilės atvaizdus; juos deramai ir palydėję – tuos, kurie buvo supančioti
šventųjų garbės vertais pančiais, papuošti tikrųjų Dievo ir mūsų Viešpaties
išrinktųjų diademomis. 2Taip pat džiaugiausi, kad tvirtos jūsų tikėjimo šaknys,
apie kurias kalbama nuo senų laikų, tebegyvuoja iki šiandien ir neša vaisių
mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris ėmėsi už mūsų nuodėmes žengti mirtin.
Dievas jį prikėlė, išlaisvindamas iš mirties karalijos kankynių. 3Jūs, nors
nesate jo matę, tikėdami jį džiūgaujate neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu,
kurį daugelis norėtų patirti, ir suprantate, kad esate išgelbėti malone – ne
darbais, o Dievo valia per Jėzų Kristų.
2 1Todėl susijuosę
strėnas tarnaukite Dievui su baime ir tiesa, pamesdami tuščius plepalus ir
minios[2] suklydimą, įtikėję Tą, kuris prikėlė mūsų Viešpatį Jėzų Kristų iš
numirusių ir atidavė jam garbę bei sostą savo dešinėje. Jam visa pavaldu, kas
danguje ir žemėje, jam tarnauja visa, kas alsuoja; jis ateis gyvųjų ir
mirusiųjų teisti. Dievas pareikalaus atsakyti už jo kraują tuos, kurie jo
nepanorėjo tikėti. 2Tas, kuris jį prikėlė iš numirusių, prikels ir mus, jei
vykdysime jo valią, gyvensime pagal jo įsakymus, mylėsime, ką jis mylėjo, o
atsižadėsime visokio neteisingumo, godumo, pinigų meilės[3], smerkimo, melagingo
liudijimo, neatsilygindami piktu už pikta, keiksmu už keiksmą, užgavimu už
užgavimą, piktžodžiavimu už piktžodžiavimą, 3atsimindami Viešpaties žodžius,
kuriais jis mokė: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami, atleiskite, ir jums bus
atleista; būkite gailestingi, idant susilauktumėte gailestingumo; kokiu saiku
seikėsite, tokiu jums bus atseikėta“, ir „palaiminti vargdieniai ir
persekiojamieji dėl teisybės, nes jų yra Dievo karalystė“.
3 1 Broliai, anaiptol
ne savo užmoju rašau jums apie teisumą, bet todėl, kad jūs pirmi mane
paskatinote. 2Juk nei aš, nei kas nors panašus į mane negali prilygti
palaimintojo ir šlovingojo Pauliaus išminčiai. Jis, būdamas tarp jūsų[4],
asmeniškai kalbėdamasis su ano meto žmonėmis, mokė, tiksliai ir galingai
skelbdamas tiesos žodį, o iškeliavęs parašė jums laiškų. Jeigu juos rūpestingai
skaitysite, galėsite įsigyventi į duotąjį jums tikėjimą, 3kuris yra mūsų visų
motina, lydima vilties ir pranokstama meilės Dievui, Kristui ir artimui. Jei
kas išsilaikys juose, bus įvykdęs teisumo priesaką; nes kas turi meilę, tas yra
toli nuo nuodėmės.
4 1Visų blogybių
versmė yra pinigo meilė. Žinodami, kad nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko
neišsinešime, apsišarvuokime teisumo ginklais ir pirmiausia patys išmokime
žengti Viešpaties įsakymų keliu.
2Toliau išmokykite
savo moteris gyventi joms duotame tikėjime, meilėje, tyrume, mylėti savuosius
vyrus su tikra ištikimybe, lygiai santūriai mylėti visus žmones ir auklėti
vaikus Dievo baimėje.
3Našlės tebūna
išmintingos, sergėdamos Viešpaties tikėjimą; tegu nuolatos malda užtaria visus,
tegu labai vengia šmeižtų, apkalbų, melagingo liudijimo, pinigo meilės ir
visokio pikto, suprasdamos, kad jos yra Dievo aukuras[5], kad Dievas visa regi
ir nuo jo žvilgsnio negali likti paslėptų nei minčių, nei jausmų, nei širdies
paslapčių.
5 1Suprasdami, kad
Dievas nesiduoda išjuokiamas, mes privalome žengti brangindami jo įsakymus ir
šlovę.
2Panašiai ir diakonai
tebūna be priekaišto jo teisumo akivaizdoje kaip Dievo ir Kristaus, o ne žmonių
tarnai: ne šmeižikai, ne dviveidžiai, ne pinigo mylėtojai; tebūna jie visame
kame santūrūs, užjaučiantys, uolūs, besielgiantys pagal Viešpaties tiesą, nes
jis tapo visų tarnu. Jei mes šiame amžiuje patiksime jam, jis mus priims
būsimajame, nes pažadėjo mus prikelti iš numirusių. Jeigu tinkamai jam
tarnausime, – ir viešpatausime kartu su juo, jei tik turime tikėjimą.
3Tai pat ir
jaunuoliai visame kame tebūna be priekaištų, pirmiausia sergėdami skaistumą,
pažabodami savyje visokius blogus polinkius. Iš tiesų gražu atmesti šalin šio
pasaulio geismus, nes kiekvienas geismas kovoja prieš dvasią, o nei
ištvirkėliai, nei iškrypėliai, nei svetimautojai nepaveldės Dievo karalystės –
visi darantys pikta. Taigi privalu susilaikyti nuo visų tų dalykų, paklusti
presbiteriams ir diakonams kaip Dievui ir Kristui.
Mergelės tegyvena
nesuteptos, su gryna sąžine.
6 1Ir presbiteriai
privalo būti širdingi, visiems gailestingi. Tegrąžina jie paklydusius, telanko
visus ligonius, tegu nepamiršta našlių, našlaičių ir varguolių. Tegu visuomet
rūpinasi daryti, kas gera Dievo ir žmonių akyse; tegu susilaiko nuo visokio
pykčio, nuo pataikavimo asmenims, nuo neteisingo smerkimo; tebūna kur toliau
nuo pinigo meilės, teneskuba tikėti apkalbomis, tenebūna užsispyrę savo
sprendimuose, prisimindami, kad visi esame nuodėmės skolininkai. 2Jeigu
meldžiame Viešpatį, kad mums atleistų, – tai ir patys privalome kitiems
atleisti. Juk mes stovime prieš mūsų Viešpaties ir Dievo akis, mums visiems
reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę ir kiekvienam teks duoti apyskaitą už
save. 3Todėl tarnaukime jam su baime ir didžia pagarba, kaip sakė jis pats ir
apaštalai, paskelbę mums Evangeliją, bei pranašai, iš anksto pranešę Viešpaties
atėjimą. Būkime uolūs daryti gera, venkime papiktinimų, netikrų brolių ir tų,
kurie veidmainingai nešioja Viešpaties vardą ir klaidina tuščius žmones.
7 1Kiekvienas, kas
neišpažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne, – tas antikristas[6]. Ir kas
neišpažįsta kryžiaus liudijimo – tas nuo velnio. Kas iškraipo Viešpaties
pasakymus pagal savo geidulius ir neigia prisikėlimą bei teismą, tas šėtono
pirmgimis. 2Todėl pameskime tuščius minios plepalus bei klaidingus mokslus ir
grįžkime prie iš pradžių mums perduoto žodžio. Likime blaivūs, kad galėtume
melstis, ištvermingai pasninkaukime, maldaukime visa regintį Dievą, kad
neišstatytų mūsų gundymui, nes Viešpats yra pasakęs: „Dvasia ryžtinga, o kūnas
silpnas“.
8 1Nuolatos tvirtai
laikykimės savo vilties ir savo teisumo užstato, kuris yra Kristus Jėzus. Tai
jis savo kūnu užnešė mūsų nuodėmes ant (kryžiaus) medžio[7], tai jis nepadarė
nuodėmės ir jo lūpose nerasta klastos. Juk už mus, idant mes gyventume jame,
jis visa iškentėjo. 2Tad būkime jo kantrybės sekėjai ir, jeigu mums tenka
kentėti dėl jo vardo, – pašlovinkime jį. Tokį pavyzdį jis pats mums paliko, ir
tai mes įtikėjome.
9 Raginu jus visus
paklusti teisumo žodžiui ir ištverti kantrybėje ne tik savo akimis regėtų
palaimintųjų Ignoto, Zosimo ir Rufo, bet ir kitų jūsiškių bei paties Pauliaus
ir kitų apaštalų pavyzdžiu. 2Būkite tikri, kad visi šie nebėgo veltui, bet
išlaikė tikėjimą ir teisumą, o dabar yra jiems priklausančioje vietoje prie
Viešpaties, su kuriuo jie kentėjo. Jie ne šitą pasaulį mylėjo, bet tąjį, kuris
numirė už mus ir kurį Dievas dėl mūsų prikėlė.[8]
10 1Taigi šitaip
laikykitės ir sekite Viešpaties pavyzdžiu, būdami tvirto ir ištvermingo
tikėjimo, mylintys savo brolius, mylintys vieni kitus, surišti tarpusavyje
tiesa, vienas kitą pralenkiantys Viešpaties švelnumu, nė vieno neniekinantys.
2Kai turite galimybę padaryti gera,– nedelskite, nes „išmalda išvaduoja iš
mirties“. Būkite tarpusavyje klusnūs; nepriekaištingai gyvenkite tarp pagonių,
kad dėl gerų darbų ir patys susilauktumėte pagarbos, ir Viešpačiui dėl jūsų
nebūtų piktžodžiaujama. 3Vargas tam, dėl kurio piktžodžiaujama Viešpaties
vardui. Visus mokykite saikingumo, kurio patys laikotės.
11 1Esu labai
nuliūdęs dėl Valento, kuris kadaise buvo jūsų presbiteris, kad jis taip
paniekino jam duotas pareigas[9]. Todėl raginu jus: sergėkitės godumo, būkite
skaistūs ir tiesakalbiai. Venkite visokio blogio. 2Kas neįstengia dėl šių
dalykų susivaldyti, kaip gi mokys kitus? Kas nesutvardo savo godumo, susiterš
ir stabmeldyste ir prilygs pagonims, nepažįstantiems Viešpaties sprendimo. Argi
nežinome, kad šventieji teis pasaulį, kaip moko Paulius? 3Aš nieko panašaus
nepastebėjau tarp jūsų ir negirdėjau taip kalbant apie jus, tarp kurių
darbavosi palaimintasis Paulius ir kuriuos jis paminėjo’ savo laiško pradžioje.
Jis net giriasi jumis visose Bažnyčiose, kurios tik vienos pažino Dievą, o mes
dar nebuvome jo pažinę. 4Todėl, broliai, aš taip kremtuosi dėl jo ir jo žmonos
– Viešpats tesuteikia jiems tikrą atgailą. Būkite atsargūs dėl šių dalykų;
tokių žmonių dar nelaikykite priešais, bet juos, kaip nukentėjusius bei
paklydusius narius, raginkite pasitaisyti, idant visų jūsų kūnas būtų
išgelbėtas. Taip elgdamiesi, jūs ugdote pačius save.
12 1Tikiu, kad jūs
esate gerai susipažinę su Šventaisiais Raštais, ir jums nėra paslėptų dalykų.
Man šito neduota. Nebent šis Raštų pasakymas: „Rūstaukite taip, kad
nenusidėtumėte!“ „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ Laimingas, kas
tai atsimena; aš tikiu, jog taip yra jumyse. 2Dievas ir mūsų Viešpaties Jėzaus
Kristaus Tėvas ir pats amžinasis vyriausiasis kunigas, Dievo Sūnus Jėzus
Kristus tesutvirtina jus tikėjimu, tiesa ir didžiu švelnumu, be rūstybės, su
kantrumu, atvira širdimi, nuolaidumu ir skaistumu. Teduoda jums dalią ir
paveldą su savo šventaisiais, taip pat mums kartu su jumis ir visais po
dangumi, kurie įtikės mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir jo Tėvą, jį prikėlusį iš
numirusių. 3Melskitės už visus šventuosius. Melskitės taip pat už karalius,
valdžias, už kunigaikščius, taip pat už tuos, kurie jus persekioja ir jūsų
nekenčia, už kryžiaus priešininkus, idant jūsų vaisius būtų matomas visiems ir
kad būtumėte jame tobuli.
13 (Pirmojo laiško
fragmentas, žr. aukščiau)
14 Aš tai parašiau
jums per Krescentą, kurį jums neseniai rekomendavau ir dabar jums pavedu. Jis
bendravo su mumis be priekaištų; tikiu, kad toks bus ir pas jus. Gražiai
priimkite ir jo seserį, kai atvyks. Likite sveiki Viešpatyje Jėzuje Kristuje,
ir malonė tebūna su jumis visais. Amen.
Iš graikų kalbos
vertė kun. Č. Kavaliauskas.
[1] Šv. Irenėjas
(Adv. Haer. V, 20, 6 – 7) rašo, kad Polikarpas buvo Smirnos vyskupu paskirtas
apaštalų, o Tertulijonas (De Praescr. Haer. 32, 2) nurodo, kad jį paskyręs šv.
apaštalas Jonas. Šv. Ignotas aplankė jį Smirnoje ir vėliau parašė jam laišką
(žr. KKŽ-87; p. 271–274). Šv. Irenėjas dar mini, kad Polikarpas yra parašęs
laiškų kelioms bažnyčioms. Yra išlikęs šis vienas laiškas Filipų miesto
Makedonijoje tikintiesiems. Naujesni tyrinėjimai parodė, kad būta bent dviejų
laiškų: kad 13-asis skyrius yra atskiras, rašytas anksčiau už kitus skyrius.
Mat jame šv. Ignotas dar minimas kaip gyvas, o 9-ajame – kaip jau nukankintas.
Tas pirmasis laiškas greičiausiai buvo tik laiškelis, pridėtas prie filipiečių
prašyto šv. Ignoto laiškų rinkinio (rinkiniui tuomet dar bus trūkę laiško
Romiečiams (KKŽ-87, p. 261–264).
[2] „Minia“ – pagonys
ir eretikai.
[3] Šv. Polikarpas
godumą bei pinigų meilę laiko labai pavojingomis ydomis, griežtai priešingomis
Evangelijai, giminingomis stabmeldystei.
[4] Šv. Paulius
lankėsi Filipuose 50 m. (plg. Apd 16, 12–40), mylėjo tą bendruomenę ir iš Romos
kalėjimo parašė jai laišką.
[5] Vienišas našles
šelpiančiai bendruomenei jos yra aukuras, o ir pačios aukoja Dievui savo maldas
ir gyvenimą.
[6] Čia smerkiama
doketų klaida, neigusi Kristaus kūno, tad ir jo kančios bei prisikėlimo
tikrumą; plg. 1 Jn 4, 2–3.
[7] Plg. 1 Pt 2, 24.
Čia ir kitur autorius gausiai cituoja Naująjį Testamentą arba daro aliuzijas,
kurias lengvai pastebės susigyvenęs su e vangeli jomis ir apaštalų raštais
skaitytojas.
[8] Tolesniųjų skyrių
graikiškasis originalas yra dingęs, išskyrus 13-ąjį skyrių, kuris laikomas
atskiru pirmesnių laišku. Todėl 10, 11, 12 ir 14 sk. tekstas verčiamas iš seno
lotyniško vertimo.
[9]. Apie šį
presbiterį Valentą jokių kitų duomenų nėra išlikę. Pagal kontekstą sprendžiama,
kad jis pažemino savo pašaukimą per pinigo meilę. Šventasis vyskupas dar tikisi
jo atsivertimo, neliepia laikyti priešu.
[10] „Šventaisiais“,
„broliais“, „mokiniais“ ir „tikinčiaisiais“ apskritai vadinami krikščionys.
Komentarai
Rašyti komentarą